Norvegijos pieno ūkis naujovėms nešykšti

Nė viena Norvegijos Vyriausybė nesiėmė nutraukti paramos nacionaliniam maisto gamybos sektoriui, nes šalis taptų priklausoma nuo įvežtinės produkcijos.

Palaiko subsidijavimo politiką

Šioje šalyje žemės ūkio produkcijos gamybos plotai užima tik 3–4 proc. visos šalies teritorijos. Atšiaurus klimatas, dideli atstumai tarp gyvenviečių, mažas gyventojų tankumas – pagrindiniai veiksniai, lemiantys aukštą žemės ūkio produkcijos kainą, kuri apsunkina konkurenciją pasaulinėse rinkose. Norvegai vertina savo šalies žemės ūkio produktus bei teigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai ir kultūros paveldui. 2006 m. atliktų tyrimų rezultatas – 70 proc. Norvegijos gyventojų palaiko žemės ūkio gamintojų subsidijavimo politiką.
Žemės ūkio produkcijos gamyba sudaro 2 proc. BVP. Du trečdaliai žemės ūkio veiklos koncentruota atokiose kaimo vietovėse. Žemės ūkyje dirba 16 proc. kaimo užimtųjų, šalies mastu – 4 proc. Užimtumas žemės ūkyje mažėja, kai kuriuose kraštuose kaimo gyventojų yra itin mažai, todėl vyriausybės programos skiriamos skatinti ir išsaugoti užimtumui žemės ūkyje.
Lietuvos ambasadoriaus Norvegijos Karalystėje Alfonso Eidinto teigimu, Norvegijoje dirba iki 40 tūkstančių lietuvių. Dalis jų nesudarę darbo sutarčių, todėl tikslaus skaičiaus negalima nustatyti. Kad jų Norvegijoje nėra mažai, rodo lietuviškai parengta informacija restoranuose, viešbučiuose. Net kai kurie informaciniai gyvulininkystės leidiniai yra išleisti lietuvių kalba.

Karves melžia robotai

Norvegijos pieno ūkiuose net 97 proc. galvijų – Norvegijos žalmargiai. Skandinavijoje pagal pieninių žalmargių galvijų skaičių Norvegija užima pirmą vietą – 260 tūkst. melžiamų karvių. 98 proc. karvių kontroliuojamos pagal produktyvumą.
Norvegijos pieno gamintojai susibūrę į vienintelį pieno gamintojų ir pieninių galvijų veisėjų kooperatyvą – GENO. Jame yra 15 tūkst. narių. Jų bandos nėra didelės, tačiau ūkininkai tarpusavyje kooperuojasi ir laiko gyvulius kartu. Teko lankytis fermose, kuriuose 3–4 ūkininkai vykdo bendrą veiklą. Tokie ūkiai turi naujausias technologijas. Kadangi visi darbai mechanizuoti, ūkininkai gali dirbti pakaitomis ir užsidirbti papildomai iš kitos veiklos.
Trečdalis Norvegijos žalmargių galvijų veislės karvių veisiamos už Poliarinio rato ribų. Pieno gamybos fermos yra ten, kur net sunku įsivaizduoti, kad gali būti gaminamas pienas – pačioje Norvegijos šiaurėje, prie sienos su Rusija.
25 proc. Norvegijos karvių melžia robotai. Numatyta, kad jie iki 2013 m. melš iki 90 proc. karvių. Todėl rekonstruojami, pertvarkomi bei naujai statomi tvartai ne mažiau kaip 60- čiai melžiamų karvių, t. y. optimaliam vieno roboto melžiamų karvių skaičiui. O galvijų selekcijos programoje labai didelis dėmesys skiriamas karvių eksterjerui, ypač tešmeniui.

Produktyvumas – vienas geriausių

Norvegijoje atvedama iki 60 proc. beragių veršelių ir per 15 metų bus siekiama, kad beragiai būtų visi Norvegijos žalmargiai. Tai didelis privalumas laikant gyvulius palaidus, be to, nebereikia skausmingų ir brangių ragų šalinimo procedūrų. Norvegijos žalmargių veislės karvės yra vidutinio stambumo ir sveria apie 600 kg. Jos Holšteinų veislės karvėms būdingo kaulėtumo neturi. Jų kojos tvirtos, sausi kulno sąnariai ir geros nagos. Ūkininkams labai retai kada tenka tvarkyti karvių nagas ar gydyti jose atsiradusias opas. Norvegijos karvių tešmenys dideli, tvirtais raiščiais ir labai ryškiai išreikštais ketvirčiais. Visa tai leidžia be problemų naudoti melžimo robotus.
Norvegijos žalmargių karvių produktyvumo genetinis potencialas – ne prastesnis už geriausių pasaulio pieninių veislių galvijų. Stebina pieno ūkyje dominuojantis ekstensyvus šėrimas. Norvegijoje neauginami kukurūzai, sojos, todėl šienainis ruošiamas iš fi ordų lankose užaugusios žolės. Koncentruotųjų pašarų vienai karvei metams skiriama 1100 kg (po 3 kg kasdien). Ūkiai, kurie taiko intensyvų šėrimą, iš karvės per laktaciją melžia iki 12–16 tūkst. kg pieno. Dėmesys skiriamas ir penėjimosi savybėms. Norvegijos žalųjų galvijų veislės 5–10 mėn. amžiaus buliukai per parą priauga iki 1200 g svorio.

Naudoja kryžminimą

Didėjant Norvegijos žalmargių produktyvumui, pasiekta, kad išliktų stabili ir dar gerėtų karvių reprodukcija bei sveikatingumas. Autoriaus nuotraukos

Didėjant Norvegijos žalmargių karvių produktyvumui, pasiekta, kad išliktų stabili ir dar gerėtų jų reprodukcija bei sveikatingumas. Tai yra aktualu visoms be išimtiems pieninėms galvijų veislėms, ypač Holšteinams, kurių produktyvumas ir sveikatingumas susijęs su reprodukcija. Tačiau to negalima pasakyti apie Norvegijos žalmarges. Šios veislės selekcijos programoje ypatingas dėmesys skiriamas tolesniam karvių sveikatingumui (atsparumo mastitams, atsparumo kitos ligoms, nagų sveikatingumo), vaisai, išgyvenimui ir mėsinėms savybėms gerinti.
GENO skiria dideles lėšas inovacijoms galvijų veislininkystėje. Kartu su naftos pramonės mokslininkais kuriamas naujas X ir Y chromosomų atskyrimo metodas – alternatyva anglų sukurtai seksuotos spermos gamybai. Tai turėtų leisti atpiginti seksuotą spermą. Dėl naujo spermos įšaldymo metodo, pailginančio spermos išgyvenimo laiką karvės lytiniuose takuose, gerokai sumažėtų sėklinimo laiko įtaka apvaisinimo rezultatams.
Norvegijos žalųjų galvijų selekcijos pasiekimai neliko nepastebėti pasaulyje. Pirmieji pieninių galvijų kryžminimo eksperimentai buvo pradėti būtent panaudojant Skandinavijos pieninių veislų bulius (9 Norvegijos žalųjų ir 4 Švedijos žalmargių veislių buliai). Pirmieji kryžminimo bandymai tarp šių ir Holšteinų veislės galvijų pradėti 2002 metais JAV, Kanadoje. Dabar šiuo veisimo būdu naudojasi daug pieno fermų JAV, Kanadoje, Olandijoje, Vokietijoje, Airijoje, Anglijoje, Izraelyje, Italijoje ir t. t.
Kuo ypatingas šis veisimas? Ūkininkai, Holšteinų veislės karvių laikytojai, kurie siekia pelno ne vien melždami daug pieno, bet ir išsaugodami sveiką, ilgaamžiškumu bei gera vaisa pasižyminčią bandą, naudoja Holšteinų ir kitų negiminingų, pavyzdžiui, Norvegijos žalmargių, veislių kryžminimą.
Norvegijos žalųjų veisėjai pasiekę ypatingų rezultatų:
• vidutinis somatinių ląstelių kiekis yra labai žemas 110000 ml/ kub. cm;
• 74 proc. karvių servis periodas vidutiniškai yra 56 dienos;
• laikas tarp dviejų apsiveršiavimų yra 373 dienos;
• karvių apvaisinimui sunaudojama 1,6 spermos dozės;
• pirmąkart karvės veršiuojasi 25,7 mėn. amžiaus;
• labai žemas veršelių netekimas – tik 2,7 proc.;
• per 10 metų veterinarijos specialistų pagalbos atvejų sumažėjo Raimundo Šuikos nuotrauka per pusę